Apsisuko metų ratas ir vėl Joninės. Gražiausiu metų laiku švenčiama šventė – su žolynų ir gėlių vainikais. Šventė šiek tiek ramesnė, bet vaikų laukiama, kupina paslapčių, burtų, simbolikos. Į šventę patekti buvo galima tik  pro papuoštus Joninių vartus, girdint palinkėjimus, sušampant ryto rasos vandeniu. Skambėjo  kupoliavimo sutartinės, darželio kiemas užsipildė vaikų rateliais, kuriuose vyko įvairi veikla. Vieni pynė vainikus, kiti gamino paveikslus iš augalų, piešė ant akmenėlių, vaišinosi sūriu, šviežiais agurkais su medumi, stebėjo dubenyje plūduriuojančius vainikus ir tyliai liepsnojančią žvakutę. Žolynų vainikai, vanduo ir ugnis – svarbiausi Joninių simboliai. Tikimės, kad gražios  šventės tradicijos paliks pėdsaką vaikų širdelėse. Šventinio renginio pabaigoje pagerbėme vaikų mylimą kiemo darbininką Joną, uždėdami jam ąžuolų vainiką. Šventė baigėsi simbolišku gegutės kukavimu.