Vos tik išaušo rytas, darželio koridoriuose pasirodė Kazys su Kazyte. Jie smalsūs vaikščiojo ieškodami, kur gi šiemet vyksta Kaziuko mugė. Pakeliui kalbino sutiktus vaikus, tėvelius ir net administracijos darbuotojus, kviesdami visus prisijungti prie šventinio šurmulio.

Netrukus prie jų prisijungė ir sūnus Kazimieras. Jis patarė apsilankyti visose darželio grupėse – gal ten jau vyksta tikrasis mugės gyvenimas ir vaikai prekiauja savo gėrybėmis.

Skambant linksmai muzikai, Kazys, Kazytė ir Kazimieras keliavo iš grupės į grupę. Visur juos pasitiko šventiškai nusiteikę vaikai. Buvo šokami rateliai, šokiai, skambėjo juokas ir linksmas vaikų klegesys. Mugėje netrūko šurmulio – vaikai prekiavo, derėjosi, mainė savo atsineštus daiktus ir džiaugėsi vieni kitų darbais.

Paklausus vaikų, kuo gi reikia mokėti mūsų darželio mugėje, atsakymai buvo patys gražiausi: šypsena, apkabinimu, rankos paspaudimu ar gražiu žodžiu.

O prekių buvo pačių įvairiausių – gardžių kepinių, spalvingų papuošalų, rankų darbo dirbinių, atviručių ir kitų kūrybiškų darbelių. Vaikų, tėvelių ir mokytojų išradingumui, rodos, tikrai nebuvo ribų.

Kaziuko mugė dar kartą priminė, kad didžiausia jos vertė – ne tik mainai ar prekės, bet bendrystė, šypsenos ir gera nuotaika, kuri šią dieną pasklido po visą darželį.

Etnokultūros grupė