Šiandien psichologės vedamo emocinio intelekto lavinimo būrelio „Jaustukas“ užsiėmimų metu, vaikai klausėsi skaitomo laiško, skirto jiems nuo Emocijos. Prisiminė, kiek daug jausmų ir emocijų mumyse gyvena, jog jie visi mums reikalingi, įvardino keturias pagrindines emocijas. Naujai išmoko, prisiminė, pakartojo pykčio valdymo pratimą – kvėpavimą.
Emocijos laiškas vaikams
Sveiki, vaikai! Aš – Emocija. Man penkeri. Aš kaip ir tu kasdien keliauju į darželį, kur žaidžiu ir mokausi. Bet dabar ne apie tai. Šiandien aš noriu pakviesti tave į kelionę. Klausi: „Kur keliausim?“ Mes keliausim į save! Ar esi girdėjęs, apie tokią kelionę? Ar tu pasiruošęs? Pradedam!
Jausmų pasaulis yra ypatingas! Jame gyvena daugybė jausmų ir emocijų. Jų yra tiek daug, kad net ir suaugusiems būna sudėtinga jas visas atpažinti. Ką jau kalbėti, apie vaikus… Visgi, emocijas pažinti ir su jomis susidraugauti, yra labai svarbu tiek mažam, tiek dideliam. Nes tai padeda geriau pažinti save ir įveikti sunkumus, kai tokių kyla.
Tu jau seniai žinai, kad mes turime dvi akis ir vieną nosį. Dvi rankas ir dvi kojas. Turime pirštus: rankų ir kojų. Mes kvėpuojame. Ir plaka širdis. Ir mumyse gyvena daugybė jausmų ir emocijų: laimė, gėda, susirūpinimas, liūdesys, pyktis, baimė, meilė… Ir dar daug kitų.
Pagrindinės emocijos yra: džiaugsmas, baimė, pyktis, liūdesys.
Tada, kai liūdesys didėja, mes jaučiamės prastai. Tada širdelę gelia ir ašaros kaupiasi. Tada sakau mamai: „Man liūdna”. Kada jautei liūdesį tu? Aš – šiandien. Kai sulūžo mano žaislas. Man buvo labai liūdna. Tada mano liūdesėlis didėjo, didėjo ir aš pradėjau verkti. Kai mama apkabino, liūdesys sumažėjo. Buvo taip gera!
Kartais mes jaučiame ne liūdesį, o pyktį. Ir tai yra natūralu ir galima! Kai kurie žmonės pykčio nemėgsta. Ir tai nėra teisinga. Pyktis mums yra taip pat labai svarbi emocija. Ji gali kai kada mus net apginti. Kai aš pykstu, mano širdis ima stipriai plakti, padažnėja kvėpavimas ir nejučia kumščius suspaudžiu. Ką daryti, kad pyktis nedidėtų? Kad jis tavęs neerzintų? Aš suskaičiuoju nuo 0 iki 10, arba kvėpuoju. O tu ar moki kvėpuoti, kai supyksti? Aš tave pamokysiu!
Baimė. Tu ko nors bijai? Aš – bijau. Man būna nejauku, kai užgęsta šviesa. Tada jaučiu, kaip kūnas įsitempia, pradeda virpėti, ir, rodos, girdžiu, kaip plaka širdis. Taip – baimė nėra maloni emocija. Bet ji yra irgi labai reikalinga. Ji saugo mane nuo pavojų. Aišku, kartais baimė mane ir apgauna. Kartais ji man kužda, kad po lova gyvena vilkas, bet ten tik mano pūkuotos šlepetės su vilkiuko paveiksliukais! Kai aš baimę pabaru, ji sumažėja. O kai su ja pasikalbu – ji visiškai išnyksta.
Džiaugsmas! Aš jį visada jaučiu, kai valgau pyragą, kai žaidžiu, kai mane apkabina man artimas žmogus. O jeigu noriu, kad mano džiaugsmas dar labiau padidėtų, pasidalinu juo! Kai nusišypsau draugui, kai padarau gerą darbą, kai suteikiu džiaugsmą kitam. Tada mano džiaugsmas trigubėja! Jis tampa keturis, o kartais ir penkis kartus didesnis! Ar tu gali tuo patikėti?
Vaikai, o ar yra blogų emocijų? Ne! Visos emocijos yra geros! Ir jos visos mums yra labai reikalingos. Ir liūdesys, ir baimė, ir pyktis, ir džiaugsmas. Ir svarbiausia, kad visas šias emocijas mes galime išmokti valdyti. Galime džiaugsmą padidinti, o kitus sumažinti. Bei galime ir žaisti su emocijomis.
Šiandien tiek! Labai lauksiu mūsų kito susitikimo!
Iki! Tavo emocija!
Psichologė Asta Katauskienė
