- Savo užaugusį vaiką įsivaizduoju drąsų, pasitikintį savimi, draugišką… – tarė mama kitoms mamoms girdint.
- Aš taip pat savo didelį vaiką norėčiau matyti laimingą, bendraujantį, siekiantį tikslų, su savo nuomone… – džiugiu balsu atsakymą papildė dar viena mama.
- Per naktį tai nenutinka. Tai – procesas. – ištariau. Kaip mes, tėvai, galime prisidėti prie to, kad vaikas mokytųsi tikėti savo jėgomis, išsakyti savo nuomonę, jaustųsi laimingas, drąsus…
Tapdami tėvais, negauname instrukcijos, kaip mažą žmogų – vaiką, auginti. Tad natūralu šiame naujame gyvenimo potyryje susidurti su iššūkiais bei įvairiais jausmais, emocijomis. Mes pirmąkart esame tėvais, o mūsų vaikas pirmąkart gyvena gyvenimą – tad jam reikia pavyzdžio, kaip gyventi – dažniausiai šiuo pavyzdžiu vaikui tampa tėvai. Stiprindami savo motinystės ir tėvystės įgūdžius, galime stiprinti ir savo vaiką. Atradus papildomų tinkamų būdų santykyje su vaiku, būna lengviau siekti, kad suaugęs gyventų suaugusio, o vaikas – vaiko laimingą gyvenimą.
Balandžio mėnesio eigoje, kassavaitiniuose susitikimuose su darželį lankančių vaikučių mamomis diskutavome, apie vaiko raidą ir kas natūraliai vaikui būdinga konkrečiame raidos etape, apie savo pačių ir vaiko jausmus, apie dėmesingą santykį su savimi ir savo vaiku.
Psichologė Asta Katauskienė
