Pas grupės „Naminukai“ ugdytinius apsilankė Arono mamytė Irena, kuri vaikams padovanojo nepaprastai jaukią, paslaptingą ir kūrybišką edukaciją. Į grupę ji atkeliavo nešina tikra miško paslaptimi – skrynia, išpuošta samanomis, medžių šakelėmis, spalvingais rudens lapais, kankorėžiais ir mažomis švieselėmis. Atrodė, tarsi mažas miško kampelis būtų trumpam persikėlęs tiesiai į mūsų grupę.
O skrynioje gyveno paslaptingas Miško Svečias.
Vaikai rado jo laišką. Miško Svečias prisipažino esantis labai liūdnas ir vienišas – jam trūko draugų. Todėl paprašė vaikų pagalbos: gal jie galėtų sukurti jam draugų, kurie apsigyventų kartu?
Vaikams ilgai delsti nereikėjo. Visi su didžiuliu smalsumu ir noru ėmėsi darbo.
Iš tikrų medžių lapų ir iš anksto paruoštų smulkių detalių gimė patys įvairiausi Miško Svečio bičiuliai. Vienų vaikų darbuose nutūpė drugeliai, kitų – pelėdžiukai, katinėliai, o kažkas iš lapų sukūrė net dinozauriuką. Vaikai rinkosi norimą paveikslėlį, ieškojo tinkamų lapų, dėliojo, derino jų formas ir spalvas, klijavo detales, stebėjo, kaip po truputį iš atskirų gamtos elementų gimsta jų pačių sukurtas personažas.
Baigę darbelius, visi skubėjo parodyti juos Miško Svečiui. Koks jis tapo laimingas! Juk nuo šiol grupės „Naminukai“ bendruomenėje jis gyvens ne tik kartu su vaikais, bet ir su visa jų sukurta draugų kompanija. Vienatvės čia jau tikrai nebebus.
Ši, iš pirmo žvilgsnio paprasta pasaka ir meninė veikla, vaikui yra labai turtinga ugdomoji patirtis.
Klausydamiesi Miško Svečio istorijos, vaikai ugdė komunikavimo gebėjimus – mokėsi išklausyti pasakojimą, suprasti jo seką, priežasties ir pasekmės ryšį, kalbėtis apie veikėjo jausmus, reikšti savo mintis ir sumanymus.
Ypač svarbi buvo socialinė ir emocinė patirtis. Vaikai atpažino vienišumo, liūdesio ir džiaugsmo emocijas, svarstė, kaip galima padėti kitam, patyrė, kad jų pačių veiksmas gali kažkam suteikti džiaugsmo. Taip natūraliai ugdoma empatija, rūpestingumas, gebėjimas pastebėti kitą ir noras padėti.
Kūrybiškumo kompetencija skleidėsi vaikams patiems renkantis personažą, komponuojant skirtingų formų ir spalvų lapus, ieškant netikėtų sprendimų.
Dirbdami su smulkiomis detalėmis, dėliodami ir klijuodami, vaikai lavino smulkiąją motoriką, akių ir rankų koordinaciją, dėmesio koncentraciją, kruopštumą bei kantrybę.
Veikla taip pat skatino pažinimo kompetenciją. Vaikai tyrinėjo tikrus medžių lapus, jų spalvas, formas, dydžius, tekstūrą, pastebėjo, kad tas pats gamtos objektas žmogaus vaizduotėje gali tapti sparnu, ausimi, kūnu ar uodega.
Ne mažiau svarbus ir vaiko santykis su gamta. Rudeninis lapas šioje veikloje tapo ne tiesiog nukritusiu medžio lapu, bet kūrybine medžiaga. Tokios patirtys moko vaikus pastebėti gamtos grožį, ją tyrinėti, vertinti ir suprasti, kiek daug galimybių kūrybai slypi visai šalia mūsų. O pasakiškas veiklos siužetas suteikė vaikams tai, ko negali pakeisti net gražiausia užduoties instrukcija – emociją ir prasmę. Vaikai kūrė ne todėl, kad „reikėjo padaryti darbelį“. Jie kūrė todėl, kad jų pagalbos laukė vienišas Miško Svečias.
Būtent tada mokymasis vaikui tampa tikras – kai jį lydi smalsumas, jausmas, vaizduotė ir noras veikti.
Nuoširdžiai dėkojame Arono mamytei Irenai už laiką, kūrybiškumą, kruopščiai paruoštą aplinką ir vaikams padovanotą mažą rudens stebuklą.
O grupės „Naminukai“ bendruomenėje Miško Svečias nuo šiandien tikrai nebebus vienišas – juk aplink jį apsigyveno visas būrys vaikų rankomis ir vaizduote sukurtų draugų.
Ikimokyklinio ugdymo mokytoja metodininkė Indrė Rusteikienė ir ikimokyklinio ugdymo mokytoja Inga Marozienė
